- mundrus
- mundrùs, -ì adj. (4)
1. N žr. mundras: Jis visame dalyke labai mundrùs KII14. Jis turi muñdrią (gyvą) dvasią KII14. Muñdrios akys KII15. Kai pagirdžiau [žirgą], dar mundresnis KlvD92.
muñdriai adv. KII15,139, mundriaĩ K.2. NdŽ gudrus.
Dictionary of the Lithuanian Language.